2015 m. rugpjūčio 4 d., antradienis

don't run away

tai visko pasitaiko. permaingai nestovi dalykai vietoj, bet kartais užsilieka ir knisa protą iki begalybės. o begalybė parodo, kas tikra, o kas laikina, toje realybėje, kurioje gyvenu. sunku paslėpti. ir nepaisant to, kas bendrai vyksta, mano įsižiūrėjimas yra pasmerktas nesėkmei, nes kas be nutiktų, viskas klostosi į priešingą pusę, o tai, kad galbūt tik "reikia laiko" nebūtinai teisinga. žmonės per laiką išgrynina savo jausmus. ir išgryninę jausmus supranta, kad nuėjo skirtingais keliais. o liūdna, nes pagalvoju, o kas jei anksčiau būčiau buvus drąsesnė ir ryžtingesnė. o gal ir nieko. bet aš dar šausiu, nes kai ką nors nusprendžiu, anksčiau ar vėliau tai padarau. ateis. ateis laikas ir šiam diskomfortui.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą