mano kraujas venose verda, o arterijose šąla
mano kojos bėga, o rankos laikos tvirtai įsikibę
mano mintys mane pačią klaidina
mano bulvės verdančiam vandeny tyžta
jei to vandens apskritai yra
mano plaučiai susitraukinėja
balsas stringa
aš sėdžiu viena
bet man norisi paskęsti minioje
jos kalbose
žolėje
motinos pieno vonioje
savo pačios rankose
jei sugebėčiau save apglėbti taip
kaip tėvas apkabina dukrą
norėčiau būt sutraukta į mažą žirnį
ir panardinta žemėje
vandenyje
kuriame toliau tyžta mėsa
kragmolingo patoso apimta
aš tyliai niekinu save
sako kiti tave sapnuoja nuogą
jie - mane
o aš save
vyno dugne
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą