vikšras

čia tų nuotykių nutinka daug, bet aš jų vis neužrašau, nes arba tingiu, arba neturiu kada ir tada jie stojasi į užmaršties eilę ir nejučia nyksta vienas po kito. tad kai jau prisėdu, galiu papasakoti tik tai, kad ėjau į parduotuvę bulkos, bet nusipirkau bulkučių. o svarbiausias čia ėjimas. kaip kaimo moteris su kiek nudriskusia ir susidėvėjusia trikotažine suknele nedengiančia kelių, kurie apvilkti juodomis tympėmis iki kulkšnų, tada lopas nuogos odos ir gėlėtos espedrilės, suteikiančios lengvo žingsnio pojūtį, plaukai susireibalavę ir neplauti negana to, kad raudoni, ir viršutinę kūno dalį dengiantis pasitampęs vilnonis elektrinės spalvos megztinis. vasara, ir nuolatinis beprasmis tiesmukas krušimasis. bybiai languose, tarpuose, trūkiuose, loviuose, betono formose tamposi, kad tilptų, įtilptų ir ištilptų, o tada sakytų, čia be manęs nebūtų tavęs, nes aš darau tave.

pagalvojau, čia dėl visko kaltos tympės

padaryta dar viena kita šita