complex

ir ji klausia manęs kada tu išmoksi žmogumi būti. žmogumi tai tuo, kurį žmonės pavadino žmogumi priešingai nuo visų kitų gyvybės formų. kartais tiesiog nesiseka. tada atrodo kad pasaulis slysta iš rankų irsta neriasi lauk kažkur toliau negu esu. kartais tiesiog vejuosi. kartais atrodo kad daugiau nieko neveikiu tik vejuosi ir apgailestauju kad nepaveju. o gal tiesiog ne paskui tuos bėgu? tada sakyčiau kad kažkoks too damn nenormalus sutapimas kad viskas susideda į vieną vietą ir jų tiek daug




o užvakar peaches išmokė dainuot:

hush now baby don't you stress
i'm gonna fill your mommy complex

kodėl yra labai labai labai labai labai blogai kuo nors susižavėti?

dėl to kad vėliau negaliu atplėšt minčių
kurios ėda
ryja
ir kitaip naikina

 to ko niekada nebuvo ir galbūt nebus

I'M OK

drėbt drėbt

pasirašėm vakar nuomos sutartį, bet vis teatre visą dieną prasiparinau, nes pradėjom su vaitkumi tiesiogiai dirbti ir repeticijų metu šviesas statyti. kažkokia nesveika baimė sumišusi su jauduliu nedavė ramybės. vis rodosi, kad jei kažko iškart gerai nedarysiu, mane atleis iš darbo ir nesuprantu iš kur ta atleidimo iš darbo baimė. lyg toks veiksmas uždėtų man nevykėlės etiketę. "na štai tik pažiūrėkit: su savo studijuota specialybe nesugeba nieko nuveikt, nesugeba ir čia nieko normalaus sukurti, iš vis ji ką nors sugeba?". negana to vakar labai įžeidžiau gerą žmogų, pasakydama repliką apie jo apkūnumą. dabar kaltės jausmas toks širdgėliškas, kad nežinau nei kaip geriau nusiraminti, nei kaip tokią klaidą ištaisyti. nes tą žmogų priverčiau jaustis blogai jau antrą kartą tą pačią savaitę. nusivylimų virtinė, prie kurios prisijungė būsimo sugyventinio nuvylimas dėl kambarių pasirinkimo, nes pačioje pradžioje, nors aš ir nenorėjau, bet indrė labai norėjo gyventi mažame žaliame kambaryje ir jam atiduoti didelį su balkonu, kurio jis visai ir norėjo, vakar pakeitė savo sprendimą, sutikdama su mano pirminiais norais varyt gyventi į didelį kambarį, o man tai iškėlus į paviršių, jis jautėsi kaip šaltu vandeniu perkoštas. keliems skirtingiems žmonėms tai papasakojus, atsakymas buvo tas pats: jūs ten tikrai labai nefainai su juo pasielgėt. tai ir dėl to jaučiuosi kalta, kad iškėliau šitą klausimą į paviršių ir sutrikdžiau besikuriančias svajones ir vaizdinius viename ar kitame kambaryje.

esu tikras nesusipratimas ir gerų žmonių skaudintojas


ir kaip visą šitą šūdą išsrėbt?

OPTION

 

kas per hormonai?

- klausia atsilikėlis iš humuso karalystės, kur senai visi salierais apsikarstę vaikšto ir dėl žirnių galvos nesuka. o nervai tai be priežaties neima, ypač kai kiekvieną kartą vis nesėkmingai bandai brailio raštu susikalbėti su kaimynu, kuriam smegenyse grybai auga, ne tik grybai, bet ir kaštonai, švinsktančios švintačios stintų uodegos ir arbūzai. arba čia mano kabelis gerai išpūvęs iš tokios tvaikios vasaros. išpūvęs iki tiek, kad harmonai atkariauja sau valdžią ir pasiskelbia nepriklausama valstybe. gerai, kad iki kelyje lekiančių mašinų tik penki metrai.

slap

nidoj jazz susipažinau su daug žmonių, iš kurių tik viena buvo moteris. ir pasitaikė taip, kad vienas buvo visai nieko. aš visą tą laiką labai norėjau jį sutikti kur nors atsitiktinai, na, ne darbo metu, bet niekada nepavyko. ir kadangi pati, ar nelabai drįsau, ar šiaip situacijos buvo prastos, nors labiau tikėtina, kad nedrįsau, paflirtuoti, viskas buvo fun, vietomis sexy, ypač tais dviem momentais, kai jis buvo priėjęs pasiskolint cigaretės, o kitą kartą tiesiog pats priėjo, prisidegė ir davė man. bet visu kitu metu tiesiog draugiškai, nepaisant to, kad prigaudavau jo žvilgsnį. čia mąsčiau, ar jam šiaip smalsu buvo matyt paną prie pulto, ar kažkas jau kito. ir prieš paskutinį koncą šnekėjom visokias nesąmones, iš kurių viena buvo būrimas iš delno. nors iš delno niekas niekam nebūrė, bet jis pabandė nuspėti apie mane, taip žiūrėjo primerkęs akis ir pasakė, "tau patinka vienas vaikinas, bet šiek tiek patinka ir kiti, todėl negali apsispręst". truputį sutrikau, nes pagalvojau būtent apie jį ir neradau nė vieno "kito", todėl tiesiog užvėmiau, kad protas iškart bandė pritempt šitą šabloninę frazę prie realybės. po to vis pagalvodavau, kad reikėjo kitap atsakyt ir išverst visą tą sakinį į kitą pusę. bet whatever. atsitiko kaip atsitiko. bet mano smalsumas pakankamas, kad jį susirasčiau feisbuke ir prazosinčiau, o prazosinus šiek tiek nuliūsčiau. tai vienas dalykas, kurį sužinojau, yra tai, kad jis turi paną. antras, kad jo pana totali fyfa, tamsiai ilgais plaukais, soliariumine oda, dideliais papais ir riesta šikna. realiai, tai gal ir yra, kad pribloškė panos tipažas. mane apėmė ne viltis. visi patrauklūs bičai čia arba jau turi kokias mielas paprastas merginas, arba standartines nuokrušas. su standartinėm nuokrušom baisiau. nu ir gerai. whatever.