laivas plaukia

druska

šeštadienį iš pat ryto su viršininku varėm į druskininkus autobusu. trys valandos nepatogaus miego. išlipus, saulė kepina, o stotis už tualetą ima litą, kurio neturiu, todėl būdama kiek apsvaigus nuo oro ir autobuso, nuvarau tą nuotabią gamtą aplink aplaistyti ir pašventinti savo vaiskiais syvais. po to nuveža mus į tašką. šiaip viskas ten būtų buvę kaip ir gerai, jei ne mano džinsai, kedai, dvi maikės, nes su viena atrodyčiau pernelyg nuogai, o pastebėjau, kad būnant su viršininku aš paniškai bijau eksponuoti bet kokį seksualumą. ir apskritai, visą ten dieną buvau tokia užslėgta, nes jaučiau šiokį tokį spaudimą iš jo. kaip pavyzdys galėtų būti tai, kad kolegos, montavę garsą ten kažkokius pokštus pasakojo, o aš juokiaus, o vėliau kai su viršininku ėjom pietauti, jis man sako, kad tie bičai gal ir atrodo linskmi, bet jais pasitikėti negalima (tipo neik į draugus). anot jo, apskritai niekuo, NIEKUO negalima pasitikėti, maždaug visi tik ir galvoja kaip pasinaudoti ir apsukti tave, vargšą žmogų. pamenu, kai baltarusijoj viešbutyje mane apgyvendino su grimere, ir tai sužinojęs viršininkas man sako piktai, "tik tu ten nesipasakok jai nieko, žinai, jos mėgsta apšnekinėt visus, ir prišnekės apie tave visko", o realybė buvo ta, kad ta mergina, buvo tokia nuoširdi ir paprasta ir mane palaikė, nes jai pačiai tik įsidarbinus teatre buvo kiek nejauku, kol su niekuo nesusidraugavo. nulis klastos. ir tada galvoju, suskis tas mano viršininkas, kad tokius negražius dalykus šneka apie žmones, nes nei jis ją pažinojo, nei ką, bet tai prišnekėti netrukdė. dar pietaujant, nepaisant jo intensyvaus reikalų kartojimo, kadangi išvaro į užsienį ir palieka man viską čia teatre kontroliuoti, kokius penkis kartus dejavo "oi tau bus sunku, oi kaip sunku". penktą kartą tą sakant per visus pietus nebeiškenčiau ir liepiau nustoti, nes tai nei ką nors išsprendžia, nei iš vis apsako dabartinę situaciją. kai reiks parintis, tada ir parinsiuos. ko čia anksčiau laiko tą daryt. bet vėliau buvo dalykų, kurie mane išmušė iš vėžių. kai jis tokiu nelabai maloniu balso tonu (bet jis tokiu visą tą laiką šnekėjo) sako -ir dar noriu pasakyti, nepriimk čia kažkaip asmeniškai, tiesiog kaip sveiką kritiką, bet į darbą reikia rengtis gražiai ir tvarkngai, nereikia čia kažkaip labai, nes vis tiek tu būni tarp žmonių, bendrauji, jie tave mato vertina, po to tave apšnekės, skųsis, [blablabla] jei ten labai, va vytas, jis nuolat smirdėdavo alumi, purvinais rūbais, eidavo žmonės skųstis viršininkams, nereikia ten rengtis nusmurgusiai-. faktas tas, kad aš visada rengiuosi švariai ir gražiai, tad visa ta jo kalba atrodė kaip totali nesąmonė, tad padariau išvadą, kad jam konkrečiai kažkas nepatiko iš mano aprangos šią savaitę ir paklausiau -pavyzdžiui?-. nė nemirktelėjis jis sako - nu pavyzdžiui, kai tu ten buvai su tuo švarku ir bliuskute apsirengusi -, -tais gėlėtais marškiniais?, - nu jo jo -. tyliu, bet mintyse jį nachui siunčiu ir mąstau ar iš visų sutiktų tuo metu žmonių bent kiek jaučiau diskomfortą dėl jų požiūrio į mane, dar net prisiminiau, kad tą vakarą vyko gera muzika gyvai koncertas, kurį organizuoja toks hipis - laisvas žmogus žilvinas ir aš su juo tada truputį bendravau ir jis labai teigiamai į mane žiūrėjo ir tada pagalvojau, kad greičiausiai dėl mano aprangos, atrodžiau labai iš to pačio rato. bet dabar galvoju, gal aš akla. jis man -reikia rengtis ir atrodyti gražiai, švariai, elegantiškai, susitinki sus žmonėmis, žinai tą patarlę sutinka pagal rūbą, palydi...-. vienužodžiu, parodau, kaip atrodžiau. foto nekokios, bet dabar kitaip neišėjo nufotografuoti:

lievai? paklausiau nuomonės savo sugyventinių, sakė normaliai. evelina sakė, kad atrodau, kaip aš. suprask, savam stiliui. ta "sveika kritika" gal per daug ligota ir suasmeninta. nebent jūs, skaitytojai, Milda? suprantate daugiau nei aš aprėpiu.
po visko, negana viso to vėmalo, jis man sako, -gal vėliau norėtum pas mane atvažiuoti-. aš iškart -ne-. jis man -nu ta prasme dirbti-, aš taip pat kaip pirmą kartą, tik truputį prunkštelėjau iš absurdo -ne-. jis -kodėl?-. į šitą klausimą sakiau bet kokį šūdą, kaip namų meilė, pinigų nesureikšminimas ir pan, viską, kas man atrodė, kad atpis jį nuo šitos diskusijos. vėliau jis pasakė, kad pinigai jam irgi nesvarbūs, bet išvaro nes čia jam neužtenka. common. kaip gali neužtekti dalyko, kuris yra nesvarbus. jo trūkumas padaro jį svarbiu. ir stereotipinis pasakymas "man pinigai gyvenime nesvarbūs" yra šlykštus bullshit. po to jis manęs klausia -o vaikų planuoji turėti?-, aš iškart -ne, neplanuoju-, dabar tai jau tikrai ne, jis man -o vėliau vis tiek planuoji?-. galvoju damn you, taigi aš ne mergelė marija, kad iš oro man tie vaikai atsirastų, pirma turi būti sėklintojas ir tik vėliau vaikai, tad tokių dalykų nesuplanuosi, ir atsakau jam - ne, neplanuoju-.


ir vėliau į aštuom procentų jo šnekos atsakinėdavau ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne damn

nešvarūs teatro reikalai kiek prašviesėjo

tad po visos emocijų jūros iš vakaro, nes nervų pridėjo dar viršininkas, kuris visiškai atsiskuto nuo to reikalo, bet atvarė į teatrą ir pradėjo aiškint ir pykt, kodėl mes jiems tiek daug padedam ir tik dar labiau bloginti savijautą. pagalvojau, ot pyzda, vietoj to kad realiai kažką padėtų, tai ateina ir tik burba piktai. tai ryte pabudusi savijauta buvo nuostabi, nors ir apsišika visi aukštielniki. jokių parkių, jokio skubėjimo, nulis pastangų ir tik čilas. o ryte kaip tik kiti estai ruošėsi spektakliui ir jie turėjo savo apšvietėją, jauną bičiuką, kuris tiek jaudinosi, kad viskas būtų gerai, lyg ten anglijos karalienė ant scenos eitų. aš jam šiek tiek padėjau laidus sumerkt į srovę ir tą bedarant, įeina į sceną viršininkas ir praeidamas pro mane sako "čia ne tavo darbas". o aš pagalvojau, koks jo reikalas, dirbu aš savo darbus ar nedirbu, juk ne jam po to nugarą skauda. ot negaliu pakęst. bet apie mano viršininką yra atskira tema. to bičiuko spektaklis buvo apie tokią merginą, kuri žostkai norėjo susituokt, kad net iš dangaus nusileido fėja su drabužių spinta, nes jinai ten tuos rūbus keitė kojines, bet jei jau rūbus keitė kaip kojines, tai kaip dažnai turėjo keisti tikrasias kojines? ir užbūrė ta fėja tą mergą, kad visi ja susižavėtų, kurie pradėjo jai nešt gėlių, o draugės postrigauti apie idealny mužčina, o katinas smaukyti jai kojas ir šitaip ji nusprendė susituokt su kaimynu iš to pačio namo, kuriame gyveno, ir iškart susituokė. nu ot gyvenimas easy peasy.
tad iš viso to pasimokiau, kad kuo mažiau parinuos, tuo geresnės kokybės gyvenimą gyvenu, ir sveikatą tausoju, ir kitų nervus, ir blaiviau mąstau, ir geriau reikalą padarau. visą tą išbandžiau dar vėliau važiuodama į druskininkų jazz maratoną.

nešvarūs teatro reikalai

vakar prasidėjo teatre megėjiškų vaidybų festivalis, kurį organizuoja kažkokia stora boba iš dievažin kur, o jai padeda toks savimi patenkintas, gėjiškų manierų šlykštus diedas, kuris yra atsakingas už šviesas. mano kolegai ir man teatro valdžios buvo pasakyta, kad už juos nieko nedarom tik pirštais pabaksnojam ten, kur jiems ko nors reikia. mano kolega vos prasidėjus reikalui, ne tik kad sukraipė visus tuos sumautus žibintus, bet dar ir papogramavo. iš esmės gal viskas ir ne taip blogai būtų, nes trims mėgėjiškams teatrams puikiai suėjo tas tiesmukas apšvietimas, todėl krušomės tik lingvistiu lygiu. vakare įvyko atidarymas ir taramparam. po viso to, pusę devynių vakaro atvaro estų teatras su tokia išsipusčiusia permatomais plevesuojančiais viskoziniais rūbais apsirėdžiusia poniute, su savo pasibraižytu planu, ko nori iš apšvietimo. va tada ir prasidėjo visas balius, kada kaip iš kokios širmos išlenda suvokimas, kad darai kitų žmonių darbus ir taip nejučia užsiimi nemokama chaltūra, ar savanoriavimu prieš savo valią, o tie žmonės, kurie ir turėtų būti atsakingi už tai, šlykščiai suokalbiauja "aš toks pat kaip jūs, man nemoka, aš jus suprantu, aš jau keturiolika valandų ant kojų, bet ką ta moterėlė, jei jūs nepadarysit, liks be šviesų". ir gaila tos poniutės iš žmogiškosios pusės, nes atvaro chebra su savo mėgėjiškais spektakliūkščiais į didesnę sceną ir užsipisa, nes organizatoriams dzin, kad jie neturi techninių sąlygų pasidaryt profesionaliau. bet tuo pat metu kunkuliuoju iš pykčio, nes jaučiu, kaip jie naudojasi tuo.
m a n i p u l i u o j a  kurvos. tad šiandien imsiuos kitos taktikos. žiūrėsim, kas gausis

holy city

punch

negali sakyti kad nespėji nes visada spėji jei nemiegi nevalgai neini o važinėji ir ari purvą panagėse juodai kavai užtvindžius vingurius ir paskandinus smegenų ungurius. šiandien pagalvojau, kad gera, kai negalvoju. bet aš per dažnai sustoju. nors į delnus vis nepasižiūriu. na štai julijono kėslai geri, bet trumpi. neišeina užsmogti dvyliktą dienos trumpos ir baltos radijo dažniais sumentalizuotos klastos iki kol žmonės galvoj pagalvos oi kad turėčiau kavos, tos kofeinu užpumpuotos kančios

vodka connecting people

bėga snarglys - gal degtinės?
kosti - gal degtinės reikia?
liūdna - degtinės?
nesišneka - gal degtinės?
nesišoka - degtinės?
nėra nuotaikos - degtinės?
trūksta idėjų - gel tada degtinės?
pavargai - degtinės?
nesimiega - degtinės?

deg deg deg deg deg tintintintintin nė

sezono uždarymas

vakar įvyko oficialus sezono uždarymas ir neoficialus vakarėlis po jo. apie tą vakarėlį nebūčiau sužinojus, jei su kolega vos išėjus iš teatro, kur turėjom skirstytis savais keliais, nebūtume sustoję pašnekėt. man namo kažkaip nesinorėjo, tai net galvojom, kad gal kur alaus nuėjus, kai pro šalį eidama aktorė pakvietė ateit į tūsą mažojoje salėje. mano kolega nebuvo toks entuziastingas pasirašyti šiam pasiūlymui, bet aš buvau, nes kokia ten mano patirtis su tais jų vakarėliais bebūtų, kažkaip tikiu, kad dar viskas gali būt zjbs. jis man sako, tai prisiplak prie ko nors daug šnekančio, dayvausi, bet nereiks daug šnekėti pradžiai. nueinu aš į tą jų tūsą, o ten dešimt žmonių su mini staliuku. įpila man vyno, vynas tas su arkliais, prastas, bet gerai lenda. stoviu. nananana. aktorius manęs kažko paklausia, aš atsakau. toliau stoviu nananana. jis vėl pasisuka. kažkuo persimetame. tada aš jam padėkojau, kad per praeitą vakarėlį jis prie vaitkaus pasakė, kad mane reik į mokslus išsiųsti. ir tada šnekėjom, kodėl čia prasti apšvietėjai. vėliau aš dar kažko klausinėjau, o jis noriai pasakojo, vėliau prisijungė dar vienas aktorius, po to jis nuėjo, tada prisijungė balerūnas ir karts nuo karto dar prisijungdavo labai trumpam dar vienas aktorius, kuris, mano galva, kažkaip keistai (bet pozityviai) į mane žiūrėjo. vėliau aš nuėjau ir kitus paplepinau. vienam bičui sakau, tai kaip sekėsi moterų tualete ir tada jis man, moterų tualetas? va ten eini pasuki, bet labai tamsu, einam aš tau parodysiu ir nuveda mane į tualetą. moterų tualetai tobula tema trumpam pokalbiui su nepažįstamuoju. o vėlau išėjau, nes nuobodoka pasidarė ir pati kiek pavargus. naktį sapnuoju aš tuos žmones, sapnuoju lempas, scenas, spektaklius, kažkokius santykius ne santykius. ryte kaip zombis nueinu prie veidrodžio, išsišiepiu, o ten tarp priekinių dviejų dantų kažkoks lapas įstrigęs. atminty atkapsčiau, kad nuo pietų. vadinas, visą vakarą su juo buvau pasipuošus. tikiuosi, išsižiojusi šypsojausi nedaug. bet dabar suprantu, ko tas vienas aktorius keistai žiūrėjo.

tūsofčikai

vakar teatre vyko neoficialus premjeros vakarėlis. aš kaip visada dėl darbo pobūdžio nuėjau ten jau viskam kaip visada gerai įpusėjus, ne tik stalui pusiau ištuštėjus, bet ir žmonėms gerokai išsivaikščiojus. ir tokiame reikale jau trečią kartą dalyvaujant, trečią kartą patiriu diskomfortą. ten būnant ir realiai nelabai kažką veikiant. jei kas prieina, tai siūlydami puskunigio mamos torto, kol tas puskunigis salėj su visiškai nusitašiusia aktore, pro kurios suknelę speneliai persispaudina. pagalvoji, tamposi, nes papai dideli ir girti. kitas veikėjas savo nuodemingą kūną irgi pridengęs raudonais škudurais, pasak kažkokios merginos pastebėjimo, eina prie visko, kas juda, kabinėjosi prie rūbininkės, mano amžiaus. ji atbėga pas darių ir sako, dariau, prašau pasaugok mane, jis labai kabinėjasi, sako, einam parūkyti, nors žino kad nerūkau. o kulminacija čia tame, kad man išeidinėjant jau po virdurnakčio, matau, kaip rūbininkė rodo dariui kad eina parūkyt ir išeina su tuo veikėju. nebūtų sekso, jei ji turėtų bičą arba jei būtų boba su kiaušais, arba jei būtų giltinė. insulting. patinka ta anglų kalba su savo insultais. o aš jau seniau pagalvojau, kad vaitkaus veidas kaip velnio, ir kai jis manęs klausė, apie premjerinio spektaklio vedimą pajutau tą kalbėjimo pobūdį, nepasitikintį mano kompetencija. greičiausiai neveltui jam į veidą įsiraukšlėjo būtent tokia išraiška.

bet grįžtant prie to nykumo, galvojau, kad galbūt taip yra, nes tie žmonės visai iš kito socialinio rato, nei aš sukuosi. ir kol netapi draugais su tokiais žmonėmis, tol springsti nuo buvimo ten.


o aš jau kuris laikas gyvenu čia:

masturbacija

tai dar ir intelektą išsityriau

nuostabioji o dar šiandien teatro kiemelyje su kolega, aktoriumi ir administratoriumi juokėmės iš nesąmonių toki,ų kaip aš lady gaga, nes keistai rengiuos, nes turiu sovietinį turistą arba kad administratorius turi draugą mediką, bet vis tiek nesveikas arba visokių triukų su rankų paspaudimais, kai vėliau atėjęs kitas aktoriaus šiaip iš mandagumo rankas visiems spaudė sveikindamas, o aš tuo tarpu, manau, labai jam stipriai traiškiau jo vargšę rankelę iš tos įtampos, kad reik kažkaip normaliai paspaust tą sumautą ranką, tai tada vis tiek lievai gaunas ir po to vėliau mes ten dar iš kažko juokėmės, kai tas aktorius klausia manęs, o ko aš juokiaus iš to ankstesnio pokšto, apie draugą mediką, ir aš vietoj to, kad ką nors atsakyčiau, tiesiog pradėjau galvoti, velnias, o kas čia tokio juoktis iš šito? tipo jei juokiaus, aš jau nevisprotė? ne ne, dar geriau - juokiaus, nes flirtuoju? tai kad būčiau neapkaltinta flirtavimu turiu būti santūri, kaip kunigas? kaip mane išmuša iš vėžių tokie dalykai.


tai kur tada tas briliantinis intelektas, kad jį kur?

eina šikt koks šūdas

va va va va va va imk ir patikėk tuo ką tau žmonės šneka ir vėliau jie drėbtels taip, kad kapstysies labai ilgai ir sunkiai

o kad būtų kokių stebuklingų vaistų nuo palengvėjimo

sielai

feeling power

pasitikrnau smegenis per kompą

ir žinoma, įsiamžinau rezultatą, bet tik dabar pamačiau, kiek daug iš tokių skrynšotų gali sužinoti apie save

beveik tiek pat kiek ir kiekvieną dieną

nū diena

o dabar nerašau gi nes visai kiti dalykai galvoje. aišku dalintis nūdiena su savo retais blogo lankytojais yra smagu, net jei labiau tas dalinimasis yra rašymas sau. dabar man vis norisi eit lauk iš tų namų, kur gyvenu. mąsčiau, ar tik nėra taip kiekvienais metais, kad nebegali ištverti sėdint tarp šaltų sienų. bet ir šie namai niūrūs ir purvini. toks kalnas neplautų indų, kad vos savo lėkštę įkišu išplaut, o ne savo neplaunu, nes esu savanaudiška kalė ir kitų keturių bendragyventojų apseiliotų lėkščių plauti nelabai kyla rankos. o dar man sako kiti, ką čia daugiskaita, vienas pasakė, o iš kitų tai intuityviai jaučiu, kad iš veido nesu kalė. yra kas nustemba sužinojęs, kad kartais būnu gašli, gašlūnė blet, ir sako, bet pažiūrėjęs į tave to nepasakysi. tai aišku, kad nepasakysi. buvo keletas vaikinų, kuriems patikau ir kurie kabino, ir kai vėliau pamačiau su kokiom panom jie suskabinę vaikščiojo ir šlykčiai meilias nuotraukas į feisbuką kėlė, išsigandau. nes pamačiau į kokią kategoriją merginų esu priskiriama. gerutė meilutė paprastutė. ir visa tai lemia vizualioji komunikacija. iš tiesų, tai nieko nuostabaus vėliau gauti iš puikybe apimtų žmonių po niekinimo dozę. bet tik dabar pradedu po truputį suprast, kad tas niekinimas ne tam, ką niekinama, bet tam, iš kurio tai eina.

o iš teatro galiu pasakyti, kad gyveni ir mokaisi. ir ten ypač pasiteisino patarlė: kaip šauksi, taip ir atsilieps