druska

šeštadienį iš pat ryto su viršininku varėm į druskininkus autobusu. trys valandos nepatogaus miego. išlipus, saulė kepina, o stotis už tualetą ima litą, kurio neturiu, todėl būdama kiek apsvaigus nuo oro ir autobuso, nuvarau tą nuotabią gamtą aplink aplaistyti ir pašventinti savo vaiskiais syvais. po to nuveža mus į tašką. šiaip viskas ten būtų buvę kaip ir gerai, jei ne mano džinsai, kedai, dvi maikės, nes su viena atrodyčiau pernelyg nuogai, o pastebėjau, kad būnant su viršininku aš paniškai bijau eksponuoti bet kokį seksualumą. ir apskritai, visą ten dieną buvau tokia užslėgta, nes jaučiau šiokį tokį spaudimą iš jo. kaip pavyzdys galėtų būti tai, kad kolegos, montavę garsą ten kažkokius pokštus pasakojo, o aš juokiaus, o vėliau kai su viršininku ėjom pietauti, jis man sako, kad tie bičai gal ir atrodo linskmi, bet jais pasitikėti negalima (tipo neik į draugus). anot jo, apskritai niekuo, NIEKUO negalima pasitikėti, maždaug visi tik ir galvoja kaip pasinaudoti ir apsukti tave, vargšą žmogų. pamenu, kai baltarusijoj viešbutyje mane apgyvendino su grimere, ir tai sužinojęs viršininkas man sako piktai, "tik tu ten nesipasakok jai nieko, žinai, jos mėgsta apšnekinėt visus, ir prišnekės apie tave visko", o realybė buvo ta, kad ta mergina, buvo tokia nuoširdi ir paprasta ir mane palaikė, nes jai pačiai tik įsidarbinus teatre buvo kiek nejauku, kol su niekuo nesusidraugavo. nulis klastos. ir tada galvoju, suskis tas mano viršininkas, kad tokius negražius dalykus šneka apie žmones, nes nei jis ją pažinojo, nei ką, bet tai prišnekėti netrukdė. dar pietaujant, nepaisant jo intensyvaus reikalų kartojimo, kadangi išvaro į užsienį ir palieka man viską čia teatre kontroliuoti, kokius penkis kartus dejavo "oi tau bus sunku, oi kaip sunku". penktą kartą tą sakant per visus pietus nebeiškenčiau ir liepiau nustoti, nes tai nei ką nors išsprendžia, nei iš vis apsako dabartinę situaciją. kai reiks parintis, tada ir parinsiuos. ko čia anksčiau laiko tą daryt. bet vėliau buvo dalykų, kurie mane išmušė iš vėžių. kai jis tokiu nelabai maloniu balso tonu (bet jis tokiu visą tą laiką šnekėjo) sako -ir dar noriu pasakyti, nepriimk čia kažkaip asmeniškai, tiesiog kaip sveiką kritiką, bet į darbą reikia rengtis gražiai ir tvarkngai, nereikia čia kažkaip labai, nes vis tiek tu būni tarp žmonių, bendrauji, jie tave mato vertina, po to tave apšnekės, skųsis, [blablabla] jei ten labai, va vytas, jis nuolat smirdėdavo alumi, purvinais rūbais, eidavo žmonės skųstis viršininkams, nereikia ten rengtis nusmurgusiai-. faktas tas, kad aš visada rengiuosi švariai ir gražiai, tad visa ta jo kalba atrodė kaip totali nesąmonė, tad padariau išvadą, kad jam konkrečiai kažkas nepatiko iš mano aprangos šią savaitę ir paklausiau -pavyzdžiui?-. nė nemirktelėjis jis sako - nu pavyzdžiui, kai tu ten buvai su tuo švarku ir bliuskute apsirengusi -, -tais gėlėtais marškiniais?, - nu jo jo -. tyliu, bet mintyse jį nachui siunčiu ir mąstau ar iš visų sutiktų tuo metu žmonių bent kiek jaučiau diskomfortą dėl jų požiūrio į mane, dar net prisiminiau, kad tą vakarą vyko gera muzika gyvai koncertas, kurį organizuoja toks hipis - laisvas žmogus žilvinas ir aš su juo tada truputį bendravau ir jis labai teigiamai į mane žiūrėjo ir tada pagalvojau, kad greičiausiai dėl mano aprangos, atrodžiau labai iš to pačio rato. bet dabar galvoju, gal aš akla. jis man -reikia rengtis ir atrodyti gražiai, švariai, elegantiškai, susitinki sus žmonėmis, žinai tą patarlę sutinka pagal rūbą, palydi...-. vienužodžiu, parodau, kaip atrodžiau. foto nekokios, bet dabar kitaip neišėjo nufotografuoti:

lievai? paklausiau nuomonės savo sugyventinių, sakė normaliai. evelina sakė, kad atrodau, kaip aš. suprask, savam stiliui. ta "sveika kritika" gal per daug ligota ir suasmeninta. nebent jūs, skaitytojai, Milda? suprantate daugiau nei aš aprėpiu.
po visko, negana viso to vėmalo, jis man sako, -gal vėliau norėtum pas mane atvažiuoti-. aš iškart -ne-. jis man -nu ta prasme dirbti-, aš taip pat kaip pirmą kartą, tik truputį prunkštelėjau iš absurdo -ne-. jis -kodėl?-. į šitą klausimą sakiau bet kokį šūdą, kaip namų meilė, pinigų nesureikšminimas ir pan, viską, kas man atrodė, kad atpis jį nuo šitos diskusijos. vėliau jis pasakė, kad pinigai jam irgi nesvarbūs, bet išvaro nes čia jam neužtenka. common. kaip gali neužtekti dalyko, kuris yra nesvarbus. jo trūkumas padaro jį svarbiu. ir stereotipinis pasakymas "man pinigai gyvenime nesvarbūs" yra šlykštus bullshit. po to jis manęs klausia -o vaikų planuoji turėti?-, aš iškart -ne, neplanuoju-, dabar tai jau tikrai ne, jis man -o vėliau vis tiek planuoji?-. galvoju damn you, taigi aš ne mergelė marija, kad iš oro man tie vaikai atsirastų, pirma turi būti sėklintojas ir tik vėliau vaikai, tad tokių dalykų nesuplanuosi, ir atsakau jam - ne, neplanuoju-.


ir vėliau į aštuom procentų jo šnekos atsakinėdavau ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne ne damn