vakar prasidėjo teatre megėjiškų vaidybų festivalis, kurį organizuoja kažkokia stora boba iš dievažin kur, o jai padeda toks savimi patenkintas, gėjiškų manierų šlykštus diedas, kuris yra atsakingas už šviesas. mano kolegai ir man teatro valdžios buvo pasakyta, kad už juos nieko nedarom tik pirštais pabaksnojam ten, kur jiems ko nors reikia. mano kolega vos prasidėjus reikalui, ne tik kad sukraipė visus tuos sumautus žibintus, bet dar ir papogramavo. iš esmės gal viskas ir ne taip blogai būtų, nes trims mėgėjiškams teatrams puikiai suėjo tas tiesmukas apšvietimas, todėl krušomės tik lingvistiu lygiu. vakare įvyko atidarymas ir taramparam. po viso to, pusę devynių vakaro atvaro estų teatras su tokia išsipusčiusia permatomais plevesuojančiais viskoziniais rūbais apsirėdžiusia poniute, su savo pasibraižytu planu, ko nori iš apšvietimo. va tada ir prasidėjo visas balius, kada kaip iš kokios širmos išlenda suvokimas, kad darai kitų žmonių darbus ir taip nejučia užsiimi nemokama chaltūra, ar savanoriavimu prieš savo valią, o tie žmonės, kurie ir turėtų būti atsakingi už tai, šlykščiai suokalbiauja "aš toks pat kaip jūs, man nemoka, aš jus suprantu, aš jau keturiolika valandų ant kojų, bet ką ta moterėlė, jei jūs nepadarysit, liks be šviesų". ir gaila tos poniutės iš žmogiškosios pusės, nes atvaro chebra su savo mėgėjiškais spektakliūkščiais į didesnę sceną ir užsipisa, nes organizatoriams dzin, kad jie neturi techninių sąlygų pasidaryt profesionaliau. bet tuo pat metu kunkuliuoju iš pykčio, nes jaučiu, kaip jie naudojasi tuo.
m a n i p u l i u o j a kurvos. tad šiandien imsiuos kitos taktikos. žiūrėsim, kas gausis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą