kelios pastarosios darbos dienos buvo persunktos nervine įtampa ir įtakų srovėmis vien dėl to, kad ne visi žmonės pasitiki kitais. mano galva, dažniausiai nepasitiki nepagrįstai. o tai yra mano viršininkas ir jau išėjęs iš darbo darbuotojas. tą darbuotoją vadinsiu simu, nes visi jį taip vadina ir, reiktų pažymėti, kad teatre jis kone su visais palaiko gerus santykius, išskyrus mano viršininką, arba kitaip jo buvusį bendradarbį, nes, pasirodo, mano viršininkas dviem mėnesiams anksčiau ir dar dar anksčiau savo pareigybėmis buvo lygus su visais kitais. bet viskas nuo pradžių.
pirma diena. penktadienis. spektaklis, kurio vesti niekas nemoka, todėl jį perdavinėja ir apie jo vedimo subtilybes pasakoja simas. simas dabar jau dirba kitame teatre, tad mano bendradarbiui gintarui ir man jis akivaizdžiai parodo, kaip jam viskas čia nusišvilpt. pragoną aktoriai praeina tik dalinai ir visiškai be pabaigos, todėl spektaklyje liekam šiek tiek įpareigoti reikalui esant improvizuoti. renkantis žiūrovams, į pultą atbėga viršininkas, sako, jūs čia viską bandykit viską savo jėgomis, viskas čia gerai, nepanikuokit, stenkitės žiūrėt pagal situaciją, jei reikia, ką nors pakoreguoti, atsipalaiduokit ir pan. prasidėjus spektakliui penkios minutės po, jis atbėga į pultą ir paniškai pradeda taisyti programas, žiūrėti, kaip su kolega dirbam. tad pratupėjo jis visą spektaklį, išskyrus pabaigą, kada nubėgo dūmų leisti, kada ir įvyko ta nerepetuota ir sumauta pabaiga. negana to, aš ištryniau kelias apšvietimo scenas, kurių vėliau pasirodo nereikėjo ištrinti. po spektaklio tvarkantis, buvau tokia pikta, kad dėl savo paniurimo net komentarą gavau. o ko čia nepaniurti, kai palieka stovėti ant liepto galo ir vėliau skundžiasi kažkokiais nesusipratimais.
antra diena. spektaklis nr. du, kurį perdavinėja tas pats simas. šį kartą jis perdavinėja man vienai, nes kolega gintaras pasiėmęs kvietimą sau ir savo šeimai poniškai sėdės parteryje ir žiūrės iš ten. viršininkas nesustodamas aiškina atidžiai stebėti, kad nieko nepridirbtų tas simas - šūdo gabalas, kad ko nepasiimtų ir kitokių šūdų nepridarytų. sėdžiu aš su tuo simu laukdama pragono pradžios, kažką šnekam ir jis toks normalus, šneka, kaip juo ir kitais niekada mano viršininkas nepasitiki, kaip nuolatos nori kontroliuoti ir viską daryti ir kad viskas būtų daroma pagal jį [kas be galo aiškiai ir neabejotinai pasijaučia net po dviejų mėnesių darbo su juo] ir kad sunku su juo, ir kad jis pats problemas išsigalvoja. tai taip pabendravom, šiek tiek susidraugavom, jis man ir spektaklį normaliai, o ne kaip dieną prieš, apipasokojo. ir toks įvykis nutinka: spektaklio metu simas vyno išsitraukia ir man šiek tiek pasiūlo, o aš - neatsisakau. sėdim, veda jis spektalį, aš komentarus ant lapuko užsirašinėju, vyną gurkšnoja, tik jau į pabaigą, pyst užeina mano viršininkas ir tokia įtampa ore atsiranda. iškart pajutau, kad velnias su tuo vynu. mano karjerai jau laidotuvės, kad dabar jis manimi totaliai nebepasitikės, rėks daug ir nuolatos, kai tik suklysiu, ir kad ir kaip stengsiuos, visada bus negerai. ir viskas vien todėl, kad gėriau vyną su simu, tuo šūdo gabalu. pasibaigė spektaklis, žmonės ploja, simas išeina parūkyt, lieku pulte tik viršininkas ir aš, ir tada jis piktai mestelis 'blet kokie čia vyno išgėrinėjimai'. išmušė mane taip, kad patekau į šiokią tokią vidinę paniką ir nežinojau, kaip elgtis. nei verk, nei pyk. nors pykt, truputį pykau dėl bendravimo manieros. dėl to, kad jei jis - mano viršininkas ir jam nepatinka, kad darbo metu yra geriama, būtų milijoną kartų taktiškiau pasakyti 'justina, darbo metu negalima gerti alkoholio, tikiuosi, kad tai supranti, nes apsvaigimas gali pakenkti darbo kokybei ir labai viliuosi, kad tai daugiau nepasikartos', o ne BLET KOKIE ČIA VYNO IŠGERINĖJIMAI
kažkaip pritrėškia prie žemės grindinio. galvoje pradėjo suktis mintys, apie tai, kad vasarą tikriausiai reiks išeiti, jei tokie dalykai taps kasdienybe
ir į darbo dienos pabaigą jis man sako, aš tau turiu porą žodžiu, eik parūkyk, aš tuoj ateisiu
laukiu tame kambarėlyje, nerūkau, nes turiu, ką rūkyti, ir be galo nervinuosi, nes nežinau, ką ketina jis pasakyti, ir, svarbiausia, kokia forma
bet, galiausiai atėjęs, jis man išrėžia, kad tikrai gerai pagalvočiau prieš susidėdama su tokiais žmonėmis, kaip simas, nes jis šūdo gabalas, o valgant šūdą ir pačiam labai lengva tapti šūdu, kad jis man ne tėvas ir neturėtų nurodinėti su kuo bendrauti, o su kuo ne, bet jis man linki gero ir pataria su juo nebendrauti ir dar kad žiauriai nervina tie jo vyno išgėrimai, nuolat su tuo savo vynu.
kažkiek palengvėjo. na, kad tas teigiamas požiūris į mane vis dar yra. bet jis pats, mano viršininkas pardė save iš ne pačios geriausios pusės ir net jei šioje situacijoje aš prisišikau, bet reputacija nukentėjo kito
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą