"naudojies projektoriumi ir ten turi tokią spalvų paletę, kad visą gėjų vėliavą gali padaryt"

šiandien aš nelaiminga. visą dieną. viršininkas tik atėjęs paklausė, ko aš tokia, kaip žemę pardavus. vėliau dar kartą klausė ar viskas gerai. o aš tiesiog nelaiminga. parašiau ugnei paklausdama apie tą kartą, kai dažiausi paso nuotraukai o vėliau su ja susitikusi ji pastebėjo mano pastangas atrodyti geriau. svarčiau, iš ko ji matė mano makiažą. atrašė, jog matėsi pudros sluoksnis ir pasidalino kažkokios super duper makiažo meistrės video blogu, kurį žiurėdama pamačiau, kiek daug darbo ir pinigų reikia kokybiškam ir geram makiažui ir išėjau ieškoti sau tinkamų priemonių, bet perėjusi per jūrą visokių pūdrų ir kitokių šūdų, iš kurių išsirinkti man idealų variantą atrodė neįmanoma, visiškai nusvirusiomis rankomis nuėjau į teatrą, savo laisvadieninių minčių pervarstytą. tas savo padėties teatre apgalvojimas per laisvas, poilsiui skirtas dienas man džiaugsmo nesuteikė. tad dėl to ir dėl suvokimo, kokia aš negraži, o net ir su savo makiažu negraži (nes jei darausi jį, tai darau labai prastai), niekam nereikalinga ir neįdomi, nes nesugebanti savyje turėti tiek kietumo ir tvirtybės prieš kitus pastatyti ir save palaikyti, sėdėjau teatro kėdėje ir žiūrėjau kitą savaitę pasirodančio spektaklio repeticiją, kuriam turėsiu savomis pajėgomis šviesą sustatyti. negana, kad ir taip kaip šūdas, tai bendraujant su spektaklio keturiais režisieriais, kurių vienas - jaunas italas (nesuprantu jo pozicijos, nes net jei jis šypsosi, vis tiek jis ne mielas, gal arogantiškas(?)), su nuostatom, kad nemoku ir nesuprantu anglų kalbos, o kai jau kalbu ta prakeikta anglų kalba, klausosi taip, lyg iš pirmos klasės suolo mokytoja klausytų savo mokinio. suprantu, kad nežibu savo rusų kalba, ypač kažkokiam neaiškiam tipui paklausus "kak tibia zavut", atsakau "charašo", bet prie ko čia dėta anglų?

o viskas taip gal tik mano galvoj. tas įsivaizdavimas, kad mane laiko neišsilavinusia nevisprote. 

prie vis to, dar šiandien netyčia perskaičiau bukowskio eilutes:

Your life is your life.
Don’t let it be clubbed into dank submission.
Be on the watch, there are ways out.
There is light somewhere.
It may not be much light, but it beats the darkness.
Be on the watch, the Gods will offer you chances;
Know them and take them.
You can’t beat death, but you can beat death in life.
Sometimes, the more often you learn to do it, the more light there will be.
Your life is your life.
Know it while you have it.
You are marvelous.
The Gods wait to delight in you.